.jpg) |
Šį paveikslą padovanojau savo vaikystės draugei, čia mes abi pievoje prie mano namų. Pavasaris išbarstydavo pievoje pienes, įvilkdavo į jaunamartės rūbus obelis ir kriaušes, o vakarais laukuose gyvuodavo pempės. Būdavo nuostabu, Netoliese tekėjo siauras upeliukas, pavasarį jis ištvindavo, mama vesdavo mus pažiūrėti. Mažas upeliukas griausmingai verždavosi per kraštus, grūmodamas visam pasauliui, nors trumpam tapdamas galingu. |
 |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą