Puslapiai

Translate

2014 m. lapkričio 11 d., antradienis

2014 ruduo -aliejinė tapyba (Oil on canvas)





Upytės gatvė Joniškyje. Upytes street,



Ežeras "Laumės akys" Ignalinije. Lake " Hag eyes"




Graikijos katinėlis. Greece cat.

2014 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienis

Ak tas liūdesys -akvarelė (Watercolor)

Kartais, kai esu viena namuose, klausausi senų dainų. Youtube jų labai daug, Ačiū tiems, kurie
įkėlė ir leidžia nuklysti į tuos laikus, kai buvome jauni.Gražių dainų daug, bet yra kelios, kurios
susijusios su tam tikrais prisiminimais. Viena iš tokių - ansamblio "Nerija" daina "Gyveno sau vaikinas". Kai klausausi tos dainos, matau atdarą langą, besiblaškančias medžių šakas, girdžiu,
kaip barbena lietus. Aš savo jaunystės kambaryje. Grįžau trumpam, širdyje kažko liūdna.
Bet štai Danutės Neimontaitės  balsas. Skamba "Juodas garvežys". Kaime vyksta gegužinė. Pilna žmonių, ir jaunimo, ir pagyvenusių. Aš dar jaunutė, manęs nešokdina. Aš tik žiūriu, kaip šoka kiti.
O pavargusi einu namo, ten po medžiais laukia jaukus patalas. Ir mama jau ilsisi. Kol akys užsimerkia, vis dar girdėti : "parke gelto klevai..."
Och tas ruduo ir Benedikto Gadeikio atliekama daina "Kodėl tą vėlų rudenį". Tai studijų metai Kaune. Dažnai ilgėdavausi namų, daina dar labiau liūdindavo. "Kodėl tą vėlų rudenį nerimą man budini..."
 O štai senosios animacijos daina "Čiunga Čianga"primena vaikystę, sirgau tymais, labai prastai
jaučiausi, Pažiūrėjau šitą animacinį filmuką, suskaudo akis, buvau ne juokais išsigandusi. Koks
buvo džiaugsmas, kai grįžus mamai, gavau lauktuvių: margus naktinius ir mažą rožių aliejaus
buteliuką. Tai vienos iš brangiausių lauktuvių mano gyvenime,


Polocko gatvė. Polocko street.


Polocko gatvė. Polocko street.


Žygio gatvė. Žygio street.

Man patinka medžiai. Patinka ir pavasarį, kai skleidžiasi mažyčiai pumpurėliai, vasarą džiaugiuosi jų
šešėliais. Rudenį jie tiesiog liepsnoja, akys raibsta nuo spalvų gausybės. Gražios apšerkšnijusios mūsų žiemos. Nuogi žiemos medžiai ir , jų šakų raizgalynė. Pavasarį labai gražiai skleidžiasi klevai, tie mažyčiai karpyti lapelia atrodo kaip žaisliniai. Džiaugiuosi, kad mūsų Lietuva tokia žalia, tiek daug ežerų ir upių. Labai jų pasiilgčiau. 

2014 m. birželio 6 d., penktadienis

2014 birželis

Upytės gatvė Joniškyje. Upytes street.






Pėsčia ir tuo patenkinta,
Garuoja saulės spinduliai,
Kažkur žolės pasklinda kvapas,
Prie namo kvepia jazminai.

Einu, mintis kedena vėjas,
Padvelkia ryto gaivuma,
Stebiu tą mažą pasaulėlį,
O jis vis stebina mane.

O štai jau ir didžioji liepa,
Beliko kelio atkarpa.
Bet širdy geros mintys lieka,
O dar tiktai dienos pradžia.

Šiaurės miestelis.

2014 m. gegužės 11 d., sekmadienis

2014 gegužė


Aš , kaip tas "traukinukas iš Ramūnių pievos" negaliu praeiti pro šalį, matau atbundantį pavasarį, žydinčią
vasarą, liepsnojantį rudenį,  šerkšnotas medžių šakas. Negaliu praeiti pro žydinčias obelis. Dvelkia gaivus
aromatas, ypatingai po lietaus.Negaliu neišgirsti lakštingalos trelių. Beje lakštingala rytais suokia krūmynuose prie lietuviško "akropolio".Stebiu, kaip pražysta klevai, atsiranda mažyčiai karpyti lapeliai. Gamtoje tvyro tokia harmonija, tiek įvairiausių spalvų, atrodo, kad tik genijus gali sukurti visą šį grožį.





Stengiuosi atsisakyti tokių pasakymų, kaip "ar aš tau nesakiau" arba "sakiau, kad taip bus".Tai taip beprasmiška, kaip vytis nuvažiuojantį traukinį. Faktas jau įvykęs, nieko nepakeisi, priimk tokį, koks yra.
Bet kaip saldu ištarti tuos žodžius, kaip įrodymą, kad buvai teisus.