2026 meninė kūryba

2026 metai

Gimė iš nieko

Gimė kūrinys iš lėto,

Skubėjau skubėjau įamžint.

Nes viskas juk gimė iš nieko.

Sustingusi laukiau,

O kas dar toliau.

Aplinkui judėjo mirgėjo.

Abstulbusi aš vis žiūrėjau.

Man vaizdas patiko,

Juk viskas iš nieko,

Iš nieko, bet man taip brangaus.

Mintis neprašyta, bet man įdomi.

Įamžint suspėjau ir aš jau rami.

Miela vietelė

Vienas kitas vaizdelis

Iš mažo mažo miestelio.

Buvusi jauki vietelė

Išklydo iš kelio.

Netyčia aptikta,

Maloniai sutikta.

Žavi paprastumu,

Sodybos jaukumu.

Tarp miškų pasiklydusi,

Į girią išklydusi.

Taip mielai atrasta,

Taip lengvai prarasta.

Dvimiestis

Du miestus suplakiau

Į vieną krūvą:

Toledo skersgatvius-

Paryžiaus žavumus,

Ispaniškąją saulę

Su prancūziška dulksna.

Juk kaimynystėje  gražu dalintis

Nuotaikų kaita.

Gal saulėje žiedai greičiau pražysta,

Bet tik lietus padės jiems nenuvysti.

Tos mielos vietelės

Tos mielos vietelės

Man labai patinka.

Kai aplankau jas,

Jaučiuosi laiminga.

Vienas lankau rudenį,

Kitas vasarėlę,

O dar kitoms lieka

Gili žiemužėlė.

Tos jaukios vietelės,

Kiekviena savaip

Vilioja iš naujo,

Vis kviečia užeit.

Džiaugiuos, kad yra

Kur pailsi širdis,

Kur mintys skrajoja,

Kur slypi viltis.

Tiltas

Tilte, kiek metų tu jau stovi,

Kiek žmonių mindė tave kojom,

Kiek amžių tu regėjai,

Kiek čia žmonių praėjo.

Tu senas jau, bet vis laikaisi,

Ir vis dar išdidžiai dairaisi.

Kiek paslapčių tau pro ausis praslydo,

Kiek daug jaunuolių ant tavęs praskydo.

Nulenkęs savo žilą galvą,

Ramiai  žvelgi ir vėl jautiesi jaunas.

Kelias

Neperšokęs griovio, nesakyk op,

Bet jei turi tikslą, nieko nebijok.

Tas kelias tuo ir nuostabus,

Kad išaugina ieškančiam sparnus.

Niekada nesakyk niekada,

Nes tai būtų esminė klaida,

Juk tas kelias tuo ir puikus,

Kad išmoko pamint sunkumus.

O tas kelias vingiuotas, klampus,

Gali būt ir slidus, ir status.

Bet jei tikslą turi, tai žinai,

Kad įveikiami visokie keliai.

Lietuvai

Pasaulio neapkeliavau,

Kažką mačiau, kažkur buvau,

Bet nieko gražesnio

Už Lietuvėlę nežinau.

Man viskas čia tinka,

Rytai ūkanoti,

Lietaus skambesys virš apsnūdusio stogo,

Sugrįžę gandrai iš kelių tolimų,

Rūkai virš žaliųjų miškų.

Rudens žaižaruojanti spalvų gama,

Ir žiemą užklojanti balta banga.

Man viskas čia tinka,

Aš čia gimiau,

Nes nieko gražesnio už ją nežinau.

Netikėti atradimai

Joniškėlio dvaras -vienas stambiausių parko ansamblių Žiemgalos regione.
Šalia didelis parkas. Joniškėlio dvaras priklausė Karpiams.

 

Panevėžio-Joniškėlio siaurasis geležinkelis.
Lokomotyvas-paminklas su vagonu- platforma Joniškėlio stotyje.

Restauruojamas Žagarės dvaro arklininko namas. Įdomu kaip bus.

      Ėjo dviese, jis ir ji. Buvo karšta, jie neturėjo kepurių. Ji šypsojosi, nes žinojo, kad , saulei šviečiant, žydi gėlės, skraido plaštakės, čiulba paukščiai. Jis buvo rūškanas, nes nenorėjo saulės. Ji ir toliau šypsojosi saulei. Jo galvai buvo lengviau, bet rūškanos mintys nesitraukė. Jam norėjosi alaus, kurio nebuvo. Žydėjo gėlės, kurių jis nematė, skraidė plaštakės, kurių jam nereikėjo ir čiulbėjo paukščiai, kurių jis negirdėjo. 

   Tarsi nukritusi iš dangaus ant kelio pupsojo kepurė.Kepurė apsaugojo jo galvą nuo saulės, bet neišgelbėjo nuo slogių minčių. 

Akvarelinės iliustracijos. Watercolor. Illustrations

Zuzytė- Jutos vaikas. Akvarėlė. Watercolor.

 

Maža atrodė labai rami. Akvarėlė. Watercolor. 

Juta jau mama. Akvarėlė. Watercolor.

Keistutė Zuzytė, Akvarėlė. Watercolor.

Buvo ir isterijų. Akvarėlė. Watercolor.

Dvi "ūdros". Akvarėlė. Watercolor.

Atrodo tokia nekaltutė. Akvarėlė Watercolor.

Bet labai protinga. Akvarėlė. Watercolor.

Akvarėlė, akrilas ir dar kai kas. Painting.Handicrafts

 

Tukanas. Toucan.

Veidrodis. Mirror

Rėmelis. Frame

Keramikinis puodelis. Ceramic mug

Tapyba ant šilko. Painting on silk.

Saldainių dėžutė klasės 50-iui. Candy box.

Skraidantys granatai. Pomegranates.

2025 metai

 Aš buvau Paryžiuje

Aš tikrai buvau Paryžiuj,

Slankiojau po jo gatves,

Gėriau miesto kvapą,

Taurėn pyliausi spalvas.

Vakare prie Senos traukiau.

Ten spalvingam šurmuly

Vyno taurės tosto laukė

Lengvo šokio sukūry.

Sužavėta to lengvumo,

To laisvumo, tos drąsos,

To Paryžiaus atvirumo

Dar sugrįšiu atgalios.

Juoko daina

Juokėmės lietui lyjant,

Juokėmės sningant nakčia,

Juokėmės žydint lelijoms,

Juokėmės ryto sapne.

Kėlė sparnus juoko aidas,

Nešė per tylius laukus,

Prieš miglą skleidėsi veidas,

Metė lelijos lapus.

Juokas taip narsiai kovojo,

Taip siekė aukštai pakylėt,

Pavargęs nusviro prie kojų

Ir liko nelaisvėj kalėt.

Nakties muzika

Pagalvok pamąstyk pasakyk,

Ar toli, ar toli ar arti

Skamba muzika švelni.

Ar girdi, ar jauti paslapčia,

Ar paskendęs nakties migloje.

Paklausyk, paklausyk nejučia

Skamba muzika naktyje.

Kai padangę apgaubia naktis,

Kai dainuoja dainuoja širdis.

Paklausyk pamąstyk pasakyk...

Skirta Kazimierai

Atskriejo daina atskubėjo

Iš tų laikų iš vaikystės pievų.

Apie ramunių žiedelių burtus

Apie svajas, jaunystės sukurtas.

Akimirkos bėgo prabėgo,

Privertusios juoktis ir verkti.

Tiek daug vandens nutekėjo.

Nesugebėsi riečkutėm susemti.

Gyvenimo turtus mylėk ir tausoki

Ir džiaugtis niekad nenustoki.

Daug laimės, sveikatos brangios

Ir daug artimųjų šilumos.

Skirta Agnei

Vis atminty ta gatvelė,

Tas kiemelis jaukus,

Ta trauka begalinė

Ilgus ilgus metus,

Ta pražydusi kriaušė

Ir alyvų žiedai,

Sienų kalbantis auksas,

Mieli širdžiai veidai.

Žiemos vidurys

Paukščiai grįžta į namus

Aš ne paukštis,

Aš be sparnų,

Palikau namus

Ir jų neturiu.

Paukštis skrenda ilgai,

Paukščio kelias sunkus,

Bet visada sugrįžta

Į savus namus.

Jei pakyla ranka,

Paukščio ir nebėra.

Jo namai liks tušti,

Ir tušti, ir liūdni.

Miško terapija

Klausyčiau ir klausyčiau

Tų įvairių balselių.

Žiūrėčiau ir žiūrėčiau

Į žalią miško kelią.

Kiek džiaugsmo ir palaimos,

Širdis taip atsigauna.

Taip norisi rymoti

Prisėdus ant kelmelio.

Po stogeliu

Po stogeliu tik aš ir tu

Ir lietaus pliūpsnis iš rytų.

Po stogeliu ir šilta, ir jauku,

Nusiskundimų neturiu.

Saulutė šildo po pietų,

Ir vėl esu po stogeliu.

Man gera čia, man čia vėsu,

Saulutės šypseną jaučiu.

Taip jau nutinka

Kažko nepastebėjo,

Pro pirštus pažiūrėjo

Ir liko tik juoda dėmė.

Kažkam labai skaudėjo,

Kažkam tai nerūpėjo,

Archyvas pasipildė dar viena byla.

Liko tik įrašas: įvyko veika.

Taip jau nutiko, nors pastangas dėjo,

Kas gi čia tokio, jei ir pražiūrėjo.

Portretų tapyba. Veidai ir asmenybės. Portrait painting.

 

Gyvenimas Tau skyrė rolę,

Tu ją suvaidinai.

Aš ta pati, aš ta pati, 

Tik žmonės žiūri jau kiti.

Vieniša, vieniša kaip ta smilga liauna.

Kai jaunystė už lango Tau moja,

Ženk su ja į jos spindintį rojų.

Pažiūrėk į akis,

Jos žmogaus atspindys.

Jei jos liūdnos,

Žinai, kad tam žmogui blogai.

Kai nėra namų, širdžiai neramu,

Nėr kam pasiguosti.

Tarp šaltų ir bemiegių naktų

Nėra kur priglausti skruostą.

Tu žavi, kai šypsais, 

Tu graži kai juokies,

O kai verkt ketini,

Nusijuok iš širdies.

Vieną dieną keikiam, kitą susitaikom.

Norim, ar nenorim, veidus dengia kaukės.

Einame pro šalį pro senus draugus.

Šiuo metu nežinome ko laukiam,

Vasaros, ar to, ko greit nebus.

Veidus dengia kaukės, baimės prisitraukę,

O pavasaris už lango toks gražus.