2020- ieji
Tas pats pasaulis jau kitoks
Šiek tiek baugus ir netikėtas,
Neatpažįstamai trapus,
Tarytum merdintis iš lėto.
Kažkur prasmego gelmėse
Pasitikėjimo daigeliai.
Po kaukėm slepias žmonija
Jau susitaikius su negalia.
Tikėjimo galbūt užteks,
Viltis juk skęsta paskutinė.
Naujų pasaulių neatras,
Todėl sėkmės visai žmonijai.
Ko aš mokiaus
Nemoku nei istorijos, nei geografijos,
Na , matematikos -šiek tiek.
Lietuvių kartais stringa nosinės,
Kablelį nežinau ar dėt.
Politika- man tamsus miškas,
Kalbėti angliškai sunku.
Koks mano mokymosi tikslas,
Atsakymas paslėptas po stiklu.
Galėčiau šito klausimo
Toliau nenagrinėt,
Tačiau atsakymas ir taip jau aiškus,
Moku skaityt, rašyt, kalbėt.
Lietuva
Kokia graži Lietuva su savo rytais ūkanotais,
Su miško takeliais rudens migloje,
Su dvelkiančio vėjo kerinčiu šlamesiu ir stebuklinga tyla.
Kokia žemelė brangi , paskendusi rudenio lapuos,
Kokia jauki ir kvapni miškingais pušų aromatais.
Nėra gražesnio rudens, puikesnės spalvų įvairovės,
Brangios tėviškėlės širdis niekad šilumos nestokoja.
Kokia Lietuvėlė graži po kerinčiu rudenio šydu.
Koks mylimas ir brangus mažytis žaliasis skydas.
*
Rašiau apie gamtą, apie gyvenimą,
Tiktai meilę pamečiau kažkur pakeliui.
Pasišiaušusi tūno meilė benamė,
Negaliu jos sušildyt po savo sparnu.
Ji užgeso lyg žvakė, papūtus vėjui,
O degtukų šalia neturiu,
Ir atrodo, kad jos niekada neturėjau,
Gal todėl ir prarasti nebuvo sunku.
Rašiau apie viską, kas man rūpėjo,
Turiu prieš akis daug nuostabių valandų.
O meilei paklydėlei sėkmės palinkėjau,
Nes ko nėra, to ir turėt negaliu.
*
Aš visą skambesį
Sudėsiu tau į posmą,
Kad palinkėčiau meilės didelės,
Aš spinduliais
Praskirsiu rūko juostą,
Šviesos išskleisiu puokštę ir vilties.
Užtversiu kelią šėlstantiems taifūnams,
Su demonais kovosiu iš peties.
Atversiu kelią laimei, tiesai
Ir nesustosiu niekados.
