Puslapiai

Translate

2015 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

2015 m. spalio 11 d., sekmadienis

2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

SU PAVASARIU

Pumpurai pumpurai, pumpurai,
Supas šakos lengvai.
Su pavasariu šokio ritmu
Šoka obelys, kriaušės ir Tu.

Svaigsta saulė ir mano galva,
Spindi akys dangaus žydrume.
Noris džiaugtis pilna krūtine,
Juk PAVASARIS mūsų kieme.











2015 m. sausio 21 d., trečiadienis

Apie viską po truputį

Gražiausias komplimentas:
" vot idiot čistaja maiskaja devuška".Buvo vasaros vakaras.Pasipuošusi balta suknele , gražiai įdegusi, lengvai skriejau pro daugiaaukščio kiemą. Kieme sėdėjo senyvo amžiaus vyrai ir moterys.
Ir tada išgirdau tuos nuioširdžiai pasakytus žodžius. Neliko jokių abejonių, buvau ta jauna gegužinė mergaitė.

Keisčiausias klausimas: " pasenai, kodėl Tu pasenai?' Tokį klausimą uždavė sodų bendrijos pažįstama. Buvome nesimatę daug metų. Argi nekeista. Kodėl pasenau.

Akivaizdu, nors ir sunku patikėti. Žilti pradėjau gana anksti, po truputį žilų plaukų daugėjo. Kartą sutikau pažįstamą vyriškį, prieš daug metų gyvenome tame pačiame bendrabutyje. Vyriškio plaukai juodi kaip anglis. Ir sako jis man: "kaip Tu anksti pradėjai žilti, dar nusistebėjo." Praėjai lygiai metai, ir mes vėl atsitiktinai susitikome. Jis buvo visiškai pražilęs. Negalėjau patikėti. Klausiu, kaip čia atsitiko. O jis ir sako: " ir pats nežinau kodėl  pražilau."

Gražiausi kalnai: Kaukazo, pirmieji mano pamatyti, įspūdingiausi. Jų papėdėje jaučiausi tokia bejėge, tokia mažyte.

Įspūdigiausias gamtos kūrinys: Novij Afon stalaktitų ir stalagmitų urvai. Tai buvo nuostabu. Aplankėm šešias sales iš devynių. Kiekviena salė žavėjo savais stebuklais. Tai reikėtų pamatyti.

Geriausias laiko praleidimas: Kūryba,  Tai emocijos ir ramybė, tai saviraiška ir išraiška, tai darbas ir poilsis, tai skrydis ir gelmė, tai meilė ir neapykanta, tai tobulumo ieškojimas,

Nuostabiausias žygis: buvau su grupe Užkarpatės kalnuose. Turėjome eiti į 2 dienų žygį, bet lijo lietus. Kitoms dienoms buvo numatyti kiti planai. Taip jau atsitiko, kad grupėje turėjau bendramintę. Kitą dieną po pusryčių jšėjome dviese į kalnus. Žinojome, kad tuo metu ten yra kita grupė, pasiklausėm kelio ir iškeliavome. Tai buvo nuostabu, kuprinė nespaudė pečių, ėjome lengvos ir žvalios. O kalnai atpirko viską. Kiek akys užmato, mėlynavo, bolavo žaliavo kalnų virtinės. Mums viskas pavyko, suradom ir kitą grupę, pasikėlėme su ja į viršukalnę, šauniai nusileidome, dar šauniau grįžome į stovyklą. Tik ryte, kojos nebesilankstė.

Šauniausias turistas: keliavome po Verkių nacionalinį parką. Mažiausias turistas buvo patogiai įsitaisęs už tėvelio nugaros. Mažylis turbūt turėjo apie 2 metukus. Žygis užtruko, suaugusieji
pavargo. Mažylis nė karto net nepyptelėjo, neprašė nei gerti, nei valgyti. Pasibaigus žygiui atgręžė į mus linksmą veidelį. Neiškentusi nusistebėjau vaiko kantrumu. "jis prie žygių įpratęs "- paprastai paaiškino vaiko tėvas.

Viena miške: buvau mažutė pradinukė. Pavasarėjo, buvo gerokai šlapia, o mes moksleiviukai žygiavome į mišką. Kadangi buvo labai seniai, smulkmenų nepamenu, prisimenu tik, kad likau
viena prie didžiulės balos. Mačiau nueinančius vaikus ir mokytoją, bet iš išgasčio nesugebėjau net
riktelėti. Nežinau, kas pastebėjo, kad manęs nėra, neatsimenu kiek laiko stovėjau, bet šis vaizdas
ilgai mane persekiojo. I r dabar kartais pagalvoju, o jeigu nebūtų pastebėję.

Linksmiausias filmas: "Dievai tikriausiai pamišę" Linksmas ir teisingas filmas.

Gražiausia knyga: A. Miunte "Knyga apie san Mikelę"

Timothy Peter Dalton -vienas iš labiausiai patikusių aktorių.

Dantų kabinetui- ne! kas mokėsi mano laikais, gerai prisimena- dantų kabinetas būdavo visų
mokinių baubas. Kaip tyčia, dantų gydytojai irgi buvo išskirtiniai, atrodė. kad jiems pakankinti
mus buvo didelė pareiga.  Po vienos tokios egzekucijos, grįžtu į klasę. Vyko muzikos pamoka.
Bandau atidaryti duris, klasė užrakinta. Galvoju, kas čia per naujiena. Dar patampiau- nieko.
Atsirėmiau į palangę, galvoju, kur ta mūsų klasė pasidėjo. Kažkaip toptelėjo galvon -pažiūrėti pro rakto skylutę. Sėdi mano klasiokai,  mokytoja, išplėtusi akis, žiūri į durų pusę.
Tada jau sušukau, kad įleistų. Mano klasiokai prikalbėjo mokytoją, kad užrakintų duris ir negalėtų užeiti seselė  Taigi, dantų kabinetas buvo tikras tų laikų  baubas.

Tikimybių teorija: kūčių vakarą mes, 4 kambariokės, būrėme savo laimę. Dėliojome per
kambarį batus. Pirmoji išėjo Genutė, antra- Gražina, trečia -Vanda. Paskutinioji buvau aš.
Ir ką Jūs manote. Pirmoji, sekančiais metais ištekėjo Genutė, antroji, baigusi mokslus,
ištekėjo Gražina. Spėkite, kas buvo trečioji kandidatė - taip tai buvo Vanda. Paskutinioji
likau aš. Vot ir netikėk burtais.

Kosmonautė: tą vasarą Stavropolio Krašte, Ryzdviane  skynėme vaisius. Vasaros ten
perkūniškai karštos. Soduose tai dar saugojo  medžių šešėliai. Bet kiekvienam iš mūsų teko
po kelias dienas plyname lauke kalti vaisiams dėžutes. Vieną naktį sapnuoju, kad aplink
mane vien lentutės, virš manęs irgi lentučių jūra. Ir staiga pamatau mažą tarpelį, pro kurį,
nieko nelaukdama, neriu. Gyvenome mes kambaryje 30 merginų, Aš miegojau dviaukštės
lovos antrame aukšte, po manim miegojo mano draugė Vanda. Ryte pabudusi pamačiau
neramius merginų veidus ir pajutau skausmą kojoje ir rankoje. Pasirodo, mano skrydis
buvo labai triukšmingas, jį lydėjo pergalės šūksnis. Bet pati net nepabudau, nukritau,
 miegodama vėl užlipau į antrą aukštą ir miegojau toliau. Merginas labai išgasdinau. Ir buvau tituluota kosmonautės vardu ir žinoma amžiams netekau antrojo lovos aukšto.

Čigonės pagalba: kai buvau visai maža, smarkiai sirgau. Liga prasidėjo staiga, ėmiau dusti ir mėlynuoti. Greitoji taip greitai nepasirodė, o aš vis labiau dusau. Tuo metu kaime vaikštinėjo
čigonė. tais laikais jos dažnai užklysdavo. Pačiu laiku ji pabeldė į duris. Liepė mamai'
staigiai kirsdinti vištą ir karštus vidurius dėti man ant kaklo. Kai atvyko greitoji, pavojus jau buvo praėjęs. Gydytoja nei peikė, nei gyrė už tokį gydymą. Bet čigonė atėjo pačiu laiku.

Metinis svečias: iš tikrųjų jis ateidavo kartą į metus, beveik visada tuo pačiu laiku.
Kol mama šildydavo valgį, išsitraukdavo savo rakandus. Viskas būdavo suvyniota į atskirus skudurėlius. Att stalo patiesdavo medžiagos gabalėlį, ant jo lėkštę, išvyniodavo šaukštą,
stiklinę. Mums vaikams tai būdavo tikras įvykis. Valgydavo neskubėdamas. Pavalgęs
išplaudavo savo reikmenis ir vėl viską kruopščiai suvyniodavo. Tada mama imdavo
klausinėti, kur buvęs, ką matęs. Ausis ištempę, gaudydavom kiekvieną žodį. Nebepamenu,
kada paskutinį kartą jį mačiau. Išaugom ir pasimiršo, kad kažkada kartą metuose
ateidavo pagyvenęs metinis svečias. Ir kokiu spinduliu jo kelionė driekėsi, kas bepasakys.

2015 m. sausio 19 d., pirmadienis

2015 sausis -aliejinė tapyba (Oil on canvas)






Kipras. Cyprus.


Skrido paukštelis, nutupė ant peties, pasakoja istorijas. Iš kur jis tiek istorijų žino, turbūt
apkeliavo daug svečių šalių. Toks mažas, o vėjas toks stiprus, o lietus toks šaltas. Bet tu
skrendi, nepasiduodi. daug pamatai ir gali daug pasakyti. Pasakyk paukšteli, kur slypi tavo
jėga.


Kipras. Cyprus.