Gimė iš nieko
Gimė kūrinys iš lėto,
Skubėjau skubėjau įamžint.
Nes viskas juk gimė iš nieko.
Sustingusi laukiau,
O kas dar toliau.
Aplinkui judėjo mirgėjo.
Abstulbusi aš vis žiūrėjau.
Man vaizdas patiko,
Juk viskas iš nieko,
Iš nieko, bet man taip brangaus.
Mintis neprašyta, bet man įdomi.
Įamžint suspėjau ir aš jau rami.
Miela vietelė
Vienas kitas vaizdelis
Iš mažo mažo miestelio.
Buvusi jauki vietelė
Išklydo iš kelio.
Netyčia aptikta,
Maloniai sutikta.
Žavi paprastumu,
Sodybos jaukumu.
Tarp miškų pasiklydusi,
Į girią išklydusi.
Taip mielai atrasta,
Taip lengvai prarasta.
Dvimiestis
Du miestus suplakiau
Į vieną krūvą:
Toledo skersgatvius-
Paryžiaus žavumus,
Ispaniškąją saulę
Su prancūziška dulksna.
Juk kaimynystėje gražu dalintis
Nuotaikų kaita.
Gal saulėje žiedai greičiau pražysta,
Bet tik lietus padės jiems nenuvysti.
Tos mielos vietelės
Tos mielos vietelės
Man labai patinka.
Kai aplankau jas,
Jaučiuosi laiminga.
Vienas lankau rudenį,
Kitas vasarėlę,
O dar kitoms lieka
Gili žiemužėlė.
Tos jaukios vietelės,
Kiekviena savaip
Vilioja iš naujo,
Vis kviečia užeit.
Džiaugiuos, kad yra
Kur pailsi širdis,
Kur mintys skrajoja,
Kur slypi viltis.
Tiltas
Tilte, kiek metų tu jau stovi,
Kiek žmonių mindė tave kojom,
Kiek amžių tu regėjai,
Kiek čia žmonių praėjo.
Tu senas jau, bet vis laikaisi,
Ir vis dar išdidžiai dairaisi.
Kiek paslapčių tau pro ausis praslydo,
Kiek daug jaunuolių ant tavęs praskydo.
Nulenkęs savo žilą galvą,
Ramiai žvelgi ir vėl jautiesi jaunas.
Kelias
Neperšokęs griovio, nesakyk op,
Bet jei turi tikslą, nieko nebijok.
Tas kelias tuo ir nuostabus,
Kad išaugina ieškančiam sparnus.
Niekada nesakyk niekada,
Nes tai būtų esminė klaida,
Juk tas kelias tuo ir puikus,
Kad išmoko pamint sunkumus.
O tas kelias vingiuotas, klampus,
Gali būt ir slidus, ir status.
Bet jei tikslą turi, tai žinai,
Kad įveikiami visokie keliai.
Lietuvai
Pasaulio neapkeliavau,
Kažką mačiau, kažkur buvau,
Bet nieko gražesnio
Už Lietuvėlę nežinau.
Man viskas čia tinka,
Rytai ūkanoti,
Lietaus skambesys virš apsnūdusio stogo,
Sugrįžę gandrai iš kelių tolimų,
Rūkai virš žaliųjų miškų.
Rudens žaižaruojanti spalvų gama,
Ir žiemą užklojanti balta banga.
Man viskas čia tinka,
Aš čia gimiau,
Nes nieko gražesnio už ją nežinau.
