Daug metų jau praėjo, o dar vis prisimenu, kad traukdavo mano dėmesį, taip ir eilės gimė.
Ant kalno pilaitė stovėjo.
Mes ėjom pro šalį ir ėjom.
Ar pūtė šiaurys, ar pietys,
Pro šalį skubėjome vis.
Kas pasakyti begali.
Pilaitė jau griūti pradėjo,
Bet mes ir toliau vis skubėjom.
Pilaitė ant kalno sugriuvo,
Ar buvo ji ten, ar nebuvo.
Kiek metų mes ją ten vis matėm,
Dabar jau nežinome patys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą