Esu parašiusi eilėraštukų ir vaikams. Vienas iš labiau pavykusių (mano manymu):

Ėjo per kiemelį rožinis drambliukas,
Žiūri, ant takelio stovi dviratukas.
Baisiai norisi drambliukui
Važinėtis dviratuku.

Ir drambliukas neiškentęs
Čiupo dviratuką.
Dviratukas neišlaikęs
Numetė drambliuką.

Rožinis drambliukas
Labai susikrimto.
Ne jį dviratukas
Draugu pasirinko.

Rožinis drambliukas
Baisiai nusiminęs,
Ėjo per kiemelį
Galvą panarinęs.

Kai buvau gal šeštoje, gal septintoje klasėje, mokykloje gavau užduotį: sukurti eiles dainai. Buvo graži pavasario diena. Beeinant iš mokyklos, per 5 minutes gimė eilėraštis, žodžiai patys liejosi, parbėgusi namo, skubėjau užrašyti.

Pavasaris kloniais žygiuoja per žemę,
O man taip džiugu, taip džiugu.
Pavasario vėjas užgesusias viltis
Gaivina saulutės šypsniu.

Norėčiau ištiesti pavasariui ranką
Ir tarti: keliaukim kartu.
Keliaukim per pievas, keliaukim per girią,
Žaliuoju upelio krantu.

Norėčiau, kad džiaugsmas užlietų kiekvieną,
Suburtų į ratą visus.
Ir eitume drąsiai visi mes per žemę,
Saulutės šypsnių lydimi.

Autoportretas

O štai dar vienas eilėraštukas:

Nors ir Barbės gražios lėlės,
Bet Onytė man sava,
Šitiek meilės aš įdėjau,
Tą Onytę siūdama.

Aš papuošiu ją batukais,
Ir parausvinsiu skruostukus,
Ir suknelę tikro šilko
Jai užvilksiu neužilgus.

Nors ir Barbės gražios lėlės,
Bet Onytė man sava.
Visą širdį aš įdėjau,
Tą Onytę siūdama.