Kodėl rožė karaliene laikoma gėlių,
Ar pasauly ji tik viena giriasi grožiu.
O kodėl šaunus erelis vainikuojasi karalium,
Ar be šito intriganto nėra paukščio sosto verto.
O kodėl plėšrusis liūtas taikosi karalium būti,
Ar tik jis šio sosto vertas, ar tik jis stipriu sutvertas.
Vien tik grožis ir jėga karaliauja jau nuo seno,
Jiems mes lenkiamės slapčia, jiems mes dirvą išpurenam.
Bet gi liūtas pasipūtęs, nors stiprus, bet kvailas.
Argi jam karalium būti, argi jam pritinka vairas.
O erelis, nors drąsus, bet gailėtis neįpratęs,
Ir kaltus, ir nekaltus baudžia, vos tiktai pamatęs.
Na o rožė, ji graži, ji tikrai labai puiki.
Bet per savo išdidumą greitai vysta ir nudžiūna.
Išmintį ir skaidrų protą reik karaliui dovanoti,
O tada jau ir jėga nepamaišo niekada.
MINTYS
APIE SVEIKATĄ
Nemėgstu klausyti laidų apie
sveikatą, skaityti apie patį brangiausią žmogaus turtą taip pat nemėgstu,
nebent psichologinius patarimus, kaip gerinti atmintį arba fizinius
pratimus, kaip gerinti regėjimą,
išlaikyti pusiausvyrą ir pan.
Kažkada jaunystėje vienoje
auditorijoje kabojo didžiulis plakatas: “Judėjimas- tai gyvenimas’ . Įstrigo
tuomet tie žodžiai, dažnai apie juos pagalvoju. Prieš daug metų dirbau
Vilniuje, prie Vingio, po darbo pėsčia traukdavau į paskaitas, į Saulėtekio
alėją. Jeigu neidavau į paskaitas, pėsčia keliaudavau namo į Lazdynų
mikrorajoną. Eidavau lengvai ir greitai. Prisimenu, kartą Lazdynuose iš paskos
ėjo pagyvenęs vyriškis. Kai galų gale prisivijo, tarė:”maniau, kad aš greitas,
bet Jūs, kaip meteoras”. Dabar taip nebegaliu, bet vistiek stengiuosi eiti
pėsčiomis. Per vasarą važiuojame į kokius nors Europos miestus, vaikščiojame
skersai ir išilgai ir tik pėsčiomis.
Labai vertinu vandenį. Tai pats
skaniausias gėrimas, kokį tik esu ragavusi. Taip pripratau, kad, neišgėrusi vandens, jaučiu, kad visas
kūnas streikuoja.
Ir dar labai vertinu dvasinę
ramybę. Man atrodo, kad nervai- tai visų ligų blogybė. Sunku, jeigu žmoguje
išbujoja pyktis, neapykanta. Tokie jausmai žmogų smaugia. Savo gyvenime
išgyvenau įvairiausius laikotarpius. Buvo labai sunkių etapų. Bet jiems
praėjus, vėl kėliau galvą aukštyn. Gyvenimas trumpas, bet gražus. Vien jau
gamta ko verta. Niekas nėra apsaugotas nuo negandų, ir reiktų begalinės
stiprybės joms nugalėti. Bet jeigu dabar gerai, tai reikia tik džiaugtis. Jeigu
jaučiu, kad viduje skraido kibirkštėlės ir sklinda šiluma, tada viskas gerai.
Na o apie maistą galiu pasakyti
tik tiek. Jaunystėje kimšau daug, neturėjau problemų dėl svorio. Dabar valgau
visai kitaip. Mėsos vartoju mažai, verdu sriubas, jas šeimoje mėgsta visi. Daug
valgau daržovių. Bet neatsisakau ir saldumynų. Nors paskutiniu metu, kaip ir
daugelis, skaitau, kas jų sudėtyje. Kaip ir dauguma, nenoriu šitų E, kurių
pilna visuose produktuose. Stebiuosi, kad jų prisirado tiek daug, todėl daugiau
laiko praleidžiu virtuvėje, norisi maitintis sveikiau.
Ir dar labai svarbu gyvenime turėti mielą ir malonų užsiėmimą. Jį taip pat turiu.
Pabaigai noriu parašyti, kad tai tik mano mintys, kas man svarbu.
Kiekvienas žmogus- tai didžiulė indvidualybė, tai atskiras pasaulis su savo
taika ir karu, su meile ir nepykanta, su džiaugsmu ir liūdesiu, su plačia
šypsena ir gailiomis ašaromis. Ir savo sveikata kiekvienas rūpinamės savaip.
Sekmės visiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą