Tai grožis, kuriam žodžių nebėra,
Teptuko potėpių taip pat mažai.
Kai prieš akis liepsnojanti kalva,
Tik galvą begali nulenkt žemai.


 Nors ir kaip myliu rudenį, nors ir kaip juo grožiuosi, bet yra buvę ir sunkesnių akimirkų, ypač tuo sunkiuoju tamsiuoju periodu:

Kaip pasakyt, ar sekas, ar nesiseka,
Tiesiog sunkus ruduo.
Ne vien tik upės jūron įteka,
Šaltinio dar yra vanduo.

Tiesiog lyg musės rūpesčiai užpuola,
Kas dieną vis daugiau.
Ir keikiam darganas ir orą,
Bet būna ir blogiau.

Kaip pasakyt, ar sekas, ar nesiseka,
Tiesiog sunkus ruduo.
Bet ir dabar man tikisi,
Kad šaltas tik akmuo.