O tai buvo, tai nebuvo,
Žiema ėmė ir užgriuvo.
Kad pripustė, tai pripustė,
Baltos storos sniego šūsnys.
Buvo buvo kaip nebuvo,
Žiema mus tikrai užgriuvo.
Sniego pusnys iki kelių
Nematyti net takelio.
Oi visiems čia bus darbelio,
Sniego pusnys iki kelių.
Čiupkit kastuvus greičiau,
Verskit sniegą pagaliau.
Myluoja žemę snaigučių bučiniais.
Balta fantazija apgaubia pasaulį
Vėl ir vėl iš naujo.
Prie židinio žmonės geria arbatą
Aviečių, melisų, mėtų.
Taikus atokvėpio metas
Kurio kiekvienas norėtų.
Akimirką sustoaja laikas,
Sustingsta rankoj puodelis,
Kvapnios arbatos aromatas
Oras boikotuoja,
Slysta žemė iš po kojų,
Šėlsta vėjas kaip pašėlęs,
Tai lietuviška žiema.
Kailiniai skrynioj paslėpti,
Nėr ko jų tampyt po lietų.
Tvyro niūri dargana,
Tai lietuviška žiema.
Rogės- vaikų praeitis,
Po purvynus nešliaužys.
Išvada yra viena
Tai lietuviška žiema.
Žiemužė
Pasikinkius žirgų porą
Lekia sau žiema per orą.
Žiemos ausys lapatuoja,
Trykšta sniegas iš po kojų.
Barsto sniegą kur pakliuvo,
Ant stogų ir ant kepurių.
Ant kalniukų ir pakalnių
Žarsto sniegą iš padangių.
Ir Joniukas, ir Aušrelė
Su rogutėm nuo kalnelio
Dunda, kad net rūksta garas,
O tėvai iš tolo baras.
Nesibarkit, kaip smagu,
Čiuožkit su vaikais kartu.
Tai žiema išdaigininkė
Ir tėvus kartu įkinkė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą