Portretų tapyba. Veidai ir asmenybės. Portrait painting.

 

Gyvenimas Tau skyrė rolę,

Tu ją suvaidinai.

Aš ta pati, aš ta pati, 

Tik žmonės žiūri jau kiti.

Vieniša, vieniša kaip ta smilga liauna.

Kai jaunystė už lango Tau moja,

Ženk su ja į jos spindintį rojų.

Pažiūrėk į akis,

Jos žmogaus atspindys.

Jei jos liūdnos,

Žinai, kad tam žmogui blogai.

Kai nėra namų, širdžiai neramu,

Nėr kam pasiguosti.

Tarp šaltų ir bemiegių naktų

Nėra kur priglausti skruostą.

Tu žavi, kai šypsais, 

Tu graži kai juokies,

O kai verkt ketini,

Nusijuok iš širdies.

Vieną dieną keikiam, kitą susitaikom.

Norim, ar nenorim, veidus dengia kaukės.

Einame pro šalį pro senus draugus.

Šiuo metu nežinome ko laukiam,

Vasaros, ar to, ko greit nebus.

Veidus dengia kaukės, baimės prisitraukę,

O pavasaris už lango toks gražus.

Ir vėl žiema. It's winter

 

O tai buvo, tai nebuvo,

Žiema ėmė ir užgriuvo.

Kad pripustė, tai pripustė,

Baltos storos sniego šūsnys.

Buvo buvo kaip nebuvo,

Žiema mus tikrai užgriuvo.

Sniego pusnys iki kelių

Nematyti net takelio.

Oi visiems čia bus darbelio,

Sniego pusnys iki kelių.

Čiupkit kastuvus greičiau,

Verskit sniegą pagaliau.

Žiema tarsi nuotaka baltais apdarais
Myluoja žemę snaigučių bučiniais.
Balta fantazija apgaubia pasaulį
Vėl ir vėl iš naujo.

Prie židinio žmonės geria arbatą
Aviečių, melisų, mėtų.
Taikus atokvėpio metas
Kurio kiekvienas norėtų.

Akimirką sustoaja laikas,
Sustingsta rankoj puodelis,
Kvapnios arbatos aromatas

Ir baltas baltas kelias.

Lietuviška žiema

Oras boikotuoja,
Slysta žemė iš po kojų,
Šėlsta vėjas kaip pašėlęs,
Tai lietuviška žiema.

Kailiniai skrynioj paslėpti,
Nėr ko jų tampyt po lietų.
Tvyro niūri dargana,
Tai lietuviška žiema.

Rogės- vaikų praeitis,
Po purvynus nešliaužys.
Išvada yra viena

Tai lietuviška žiema.

Žiemužė

 

Pasikinkius žirgų porą

Lekia sau žiema per orą.

Žiemos ausys lapatuoja,

Trykšta sniegas iš po kojų.

Barsto sniegą kur pakliuvo,

Ant stogų ir ant kepurių.

Ant kalniukų ir pakalnių

Žarsto sniegą iš padangių.

Ir Joniukas, ir Aušrelė

Su rogutėm nuo kalnelio

Dunda, kad net rūksta garas,

O tėvai iš tolo baras.

Nesibarkit, kaip smagu,

Čiuožkit su vaikais kartu.

Tai žiema išdaigininkė

Ir tėvus kartu įkinkė.