Tai grožis, kuriam žodžių nebėra.
Teptuko potėpių taip pat mažai.
Kai prieš akis liepsnojanti kalva,
Tik galvą begali nulenkt žemai.
Rudens mintys
Jeigu mintys neramios gyventi neduoda,
Semki išmintį saujom iš senolių aruodo.
Su kantrybe gyvensi, ilgai nepasensi,
O nuspyrus pavydą, atsivers akys kitos.
Nesipyk su gamta, jos besaikė galybė.
Būk reikli ir tvirta, lyg tas ąžuolo skydas.
Iš pradžių kibirkštis, o paskui ir ugnelė.
Išvaduos iš minčių, kurios nerimą kelia.
Neužmiršk sveiko juoko, gyvensi ilgai,
Nes senatvę naikina sveiki pagrindai.
Semki išmintį saujom iš senolių aruodo.
Su kantrybe gyvensi, ilgai nepasensi,
O nuspyrus pavydą, atsivers akys kitos.
Nesipyk su gamta, jos besaikė galybė.
Būk reikli ir tvirta, lyg tas ąžuolo skydas.
Iš pradžių kibirkštis, o paskui ir ugnelė.
Išvaduos iš minčių, kurios nerimą kelia.
Neužmiršk sveiko juoko, gyvensi ilgai,
Nes senatvę naikina sveiki pagrindai.
Rudens nuotrauka
Rudens nuotrauka širdyje,
Šimtai spindinčių atspalvių.
Šito grožio štampuot nevalia,
Paskandinti tarp rėmų ir pasportų.
Aš kasmet stebiuos tavimi
Auksu spindintis rojau.
Ir degu rudenine ugnim,
Palaimingai tarp lapų skrajoju.
Tavo nuotrauka širdyje,
Tavo spindintis auksas.
Visada tu esi manyje,
Nors kas metai tavęs vis laukiu.
Šimtai spindinčių atspalvių.
Šito grožio štampuot nevalia,
Paskandinti tarp rėmų ir pasportų.
Aš kasmet stebiuos tavimi
Auksu spindintis rojau.
Ir degu rudenine ugnim,
Palaimingai tarp lapų skrajoju.
Tavo nuotrauka širdyje,
Tavo spindintis auksas.
Visada tu esi manyje,
Nors kas metai tavęs vis laukiu.
Rudens šokis
Kur pažvelgsi, rudeniniai lapai
Kloja žemę, sukasi verpetais,
Blaškosi tarp žemės ir damgaus.
Šitą paskutinį rudens šokį
Dovanoja žemei, dangui, žmogui.
Jie improvizuoja, šnara mums po kojom.
Tai rudens preliudija spalvinga,
Širdyje jausmai nerimsta.
Ir laukimas vėl užgimsta.
Kloja žemę, sukasi verpetais,
Blaškosi tarp žemės ir damgaus.
Šitą paskutinį rudens šokį
Dovanoja žemei, dangui, žmogui.
Jie improvizuoja, šnara mums po kojom.
Tai rudens preliudija spalvinga,
Širdyje jausmai nerimsta.
Ir laukimas vėl užgimsta.
Kaip pasakyt, ar sekas, ar nesiseka,
Tiesiog sunkus ruduo.
Ne vien tik upės jūron įteka,
Šaltinio dar yra vanduo.
Tiesiog lyg musės rūpesčiai užpuola,
Kas dieną vis daugiau.
Ir keikiam darganas ir orą,
Bet būna ir blogiau.
Kaip pasakyt, ar sekas, ar nesiseka,
Tiesiog sunkus ruduo.
Bet ir dabar man tikisi,
Kad šaltas tik akmuo.
Tiesiog sunkus ruduo.
Ne vien tik upės jūron įteka,
Šaltinio dar yra vanduo.
Tiesiog lyg musės rūpesčiai užpuola,
Kas dieną vis daugiau.
Ir keikiam darganas ir orą,
Bet būna ir blogiau.
Kaip pasakyt, ar sekas, ar nesiseka,
Tiesiog sunkus ruduo.
Bet ir dabar man tikisi,
Kad šaltas tik akmuo.
Gražumas to rudens,
Nepamenu, kada tai buvo,
Gal dešimt metų, gal penkis pridėt.
Ir visgi stebina rudens margumas,
Tik nežinau, ar juoktis, ar liūdėt.
Nepamenu, kada tai buvo,
Gal dešimt metų, gal penkis pridėt.
Ir visgi stebina rudens margumas,
Tik nežinau, ar juoktis, ar liūdėt.
Gražus ruduo
Ir vėl ruduo, vėl draikosi voratinkliai,
O saulė vis arčiau laidos.
Vėl aukso spalvos žaižaruoja drąsiai,
Kaip pernai, užpernai, kaip visados.
Gražus ruduo, žavus ir šiltas,
Terasos pilnos švenčiančių žmonių.
Virėjai, ruoškit patiekalus, neškit vyną,
Pajuskim rudens magiją kartu.
Pašėlęs metų ratas sukas,
Kaip pernai, užpernai, kaip visada.
Bet šiuo metu rudens gražumas
Tekaraliauja magiška galia.
O saulė vis arčiau laidos.
Vėl aukso spalvos žaižaruoja drąsiai,
Kaip pernai, užpernai, kaip visados.
Gražus ruduo, žavus ir šiltas,
Terasos pilnos švenčiančių žmonių.
Virėjai, ruoškit patiekalus, neškit vyną,
Pajuskim rudens magiją kartu.
Pašėlęs metų ratas sukas,
Kaip pernai, užpernai, kaip visada.
Bet šiuo metu rudens gražumas
Tekaraliauja magiška galia.
Jau beržų kaselės geltonos,
Saulė arčiau laidos.
Artėja rudens maratonas,
Nieko nėra be pradžios ir pabaigos.
Kavinių kiemeliai jaukūs
Užvers mums duris.
Vyno taurės ,vakarui baigiantis,
Nespindės šviesų sukūry.
Bet vėl džiaugsimės auksiniais lapais,
Besidriekiančiais vorų tinklais.
Namuose rusenančiu židiniu
Ir aviečių arbatos kvapais.
Saulė arčiau laidos.
Artėja rudens maratonas,
Nieko nėra be pradžios ir pabaigos.
Kavinių kiemeliai jaukūs
Užvers mums duris.
Vyno taurės ,vakarui baigiantis,
Nespindės šviesų sukūry.
Bet vėl džiaugsimės auksiniais lapais,
Besidriekiančiais vorų tinklais.
Namuose rusenančiu židiniu
Ir aviečių arbatos kvapais.
Lietaus simfonija
Mažų lašelių muzika.
Tn tin, din din.
Jie skambina langams, stogams ir medžiams
Tin tin, din din.
Lengvai paliečia skruostą, plaukus
Tin tin, din din.
Ir tyliai krenta žemėn
Tin tin, din din.
Melodija be dirigento, be scenos,
Be žiūrovų.
Mažų lašelių fiesta
Vien žemei, dangui, žmogui.
Maži lašeliai skamba
Tin tin, din din.
Jie kviečia mus į šventę
Tin tin, din din.
