Mažų lašelių muzika.
Tn tin, din din.
Jie skambina langams, stogams ir medžiams
Tin tin, din din.
Lengvai paliečia skruostą, plaukus
Tin tin, din din.
Ir tyliai krenta žemėn
Tin tin, din din.
Melodija be dirigento, be scenos,
Be žiūrovų.
Mažų lašelių fiesta
Vien žemei, dangui, žmogui.
Maži lašeliai skamba
Tin tin, din din.
Jie kviečia mus į šventę
Tin tin, din din.
Vaikščiodamos Varėnoje palei ežerą, štai ką aptikom
Neblogai bebrai padirbėjo.
Žiema tarsi nuotaka baltais apdarais
Myluoja žemę snaigučių bučiniais.
Balta fantazija apgaubia pasaulį
Vėl ir vėl iš naujo.
Prie židinio žmonės geria arbatą
Aviečių, melisų, mėtų.
Taikus atokvėpio metas
Kurio kiekvienas norėtų.
Akimirką sustoaja laikas,
Sustingsta rankoj puodelis,
Kvapnios arbatos aromatas
Ir baltas baltas kelias.
Lietuviška žiema
Oras boikotuoja,
Slysta žemė iš po kojų,
Šėlsta vėjas kaip pašėlęs,
Tai lietuviška žiema.
Kailiniai skrynioj paslėpti,
Nėr ko jų tampyt po lietų.
Tvyro niūri dargana,
Tai lietuviška žiema.
Rogės- vaikų praeitis,
Po purvynus nešliaužys.
Išvada yra viena,
Tai lietuviška žiema.
