Kol jaunystė už lango tau moja,
Ženk su ja į jos saulėtą rojų.
Kol dangus beria saulės šypsnius,
Nesirūpink ir džiaukis kartu.

Neverkit dėl kumpio, neverkit dėl vyno,
Jie širdį gadina ir galvą svaigina.
Paverkit geriau prie svogūnų pynės,
Verksmingas svogūnas gyventi padės.

Jei mielas paliko, tik spjauki per petį,
Liūdėti neverta, gyvenimas lekia.
Kiekviena diena yra tik viena,
Kiekviena diena stebuklų pilna.

Man gaila namų, jaukių kambarėlių,
Krosnelėj žarijų kaitrių.
Man trūksta mamos, senos sengalvėlės,
Jos meilės, paguodos švelnios.

Kiek metų svajota prie vartų parimus,
Beklausant paukštelių giesmių,
Pramintas takelis per žydintį sodą,
Belaukiant bernelių jaunų.

Grytelė senoji skambėjo nuo juoko,
Nuo muzikos ir dainų,
Pyragais kvepėjo ir kvietė sustoti,
Ir atsikvėpt nuo darbų.

Tušti jau namai, spyna užrakinti,
Pasmerkti vienatvei graudžiai,
Nebėra mielos namų šeimininkės,
Tik slegianti tyla gaudžia.

Iš ilgesio ašaros rieda per skruostus,
Negrįš jau jaunystės dienos.
Nubėgo lyg upė pro skambantį uostą,
Nuvyto geltonos purienos.

Įvairūs paveikslai

Tai 1938 metai, viršuje mūsų tolima giminaitė, apačioje tų laikų kuliamoji mašina.

Įvairūs paveikslai

Švelnios malonios,
Kvepiančios pienu,
Kvepiančios duona
Ir lietumi
Rankos moters
Tiesą atvers.
Sėklą barstys
Plačiuose laukuose,
Ugnį pavers
Jaukia šviesele,
Tyliai rusenančią židinyje.
Rankos moters
Palaimins vaikus,
Keliančius savo
Gležnučius sparnus.
Rankos iš ilgesio
Ašaras brauks,
Ir apkabins,
Ir priglaus.
Kai iš kelių tolimų
Grįš jos brangiausi vaikai,
Jos ir myluos, ir vergaus.
Rankos moters,
Gražios jos visada.
Gražios kol jaunos,
Kol dvelkia rasa.
Gražios, kai ilsisi
Po metų naštos,
Dirbę ir dirbę be atvangos.
Rankos moters
Gyvenimą puoš,
Grožį dalins,
Židinį saugos
Nuo negandos.

Odė skubantiesiems

Laikas -pinigai,

Skamba neblogai.

Raito ūsus skubantysis,

Tarp sekundžių pasiklysiu.

Ei, gal Tu žinai, gražuole,

Kiek minutė mums kainuoja,

Ūksi traukinio švilpukas,

Tik sekundė, ar padūkot.

Taip ir lekia kaip pašėlę,

Meta vakaras šešėlius,

Bet dairytis nėr kada,

Dar pabrango valanda.

Laikas -pinigai, brangieji,

Pražiopsojot, nesuspėjot,

Laikas uodegą parodė

Ir tolyn laukais nuskuodė.

Noriu pašnibždėt  į ausį

Amžiaus paslaptį didžiausią,

Mūsų protėviai nuo seno

Neskubėjo ir gyveno.

Spręsti tau pačiam drauguži,

Ar aplinkui viskas ūžia,

Verda, siaučia, kunkuliuoja,

Ar ramia banga banguoja.

 

Paryžius (Paris)

 Tai miestas, kuris man labai patiko. Buvau vasarą, todėl pats smagumas buvo vakare pasėdėti prie Senos, paklausyti smagios muzikos, pasižiūrėti į šokančius, į užkandžiaujančius ir gurkšnojančius vyną. Koks smagumas buvo per patį pietų karštį įsitaisyti Liuksenburgo soduose, suvalgyti gatvėje sotų blyną su gausiu sūrio įdaru. Visame kame ten jautėsi laisvas oro gūsis. O kokią nuostabą sukėlė Šarlio de Golio oro uostas. Pavadinom jį aštuonkoju. Verta nuvažiuoti, pamatyti ir laimingai į namus sugrįžti.

Toledas (Toledo)

Tai Toledas - buvusi Ispanijos karalystės sostinė. Miestas randasi prie Tacho upės. Tolede yra įspūdingai didelė XIII amžiaus katedra. Nuostabi gamta, seni pastatai, siauros gatvelės, kylančios aukštyn. Kai tekdavo prasilenkti su pravažiuojančiais automobiliais, net nukrėsdavo šiurpuliukai.
Labai gražūs vaizdai nuo Tacho upės skardžių. Tikrai verta apsilankyti.