Ir vėl ruduo, vėl draikosi voratinkliai,
O saulė vis arčiau laidos.
Vėl aukso spalvos žaižaruoja drąsiai,
Kaip pernai, užpernai, kaip visados.
Gražus ruduo, žavus ir šiltas,
Terasos pilnos švenčiančių žmonių.
Virėjai, ruoškit patiekalus, neškit vyną,
Pajuskim rudens magiją kartu.
Pašėlęs metų ratas sukas,
Kaip pernai, užpernai, kaip visada.
Bet šiuo metu rudens gražumas
Tekaraliauja magiška galia.
* * *
Keliuosi, aunuosi ir einu. Labas rytas-sakau dangui ir žemei, medžiams ir krūmams, paukščiams ir visam pasauliui. Ačiū dar už vieną dieną. Ačiū už tai, kad einu, matau, girdžiu, jaučiu. ačiū už tai, kad aplinkui žaižaruoja ruduo, kad vėjas šiurena lapus, kad brėkšta dangaus skliautai, kad saulė tuoj tuoj išsklaidys rūką ir paslaptingą pasaulį pavers aiškiu ir visiems suprantamu. Kažkur suklykia paukštis, po kojom, šokdamas valsą, nusileidžia dar vienas lapas, kažkur suloja šuo. Einu ir džiaugiuosi, kad visą tai pastebiu, kad visa tai išgirstu. Kad pajuntu rudens kvapą, kad esu dalelė tos didžiulės visumos, kuri vadinasi pasauliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą